Visuotinė trauka
Šios jėgos veikiami abiem kojomis remiamės į Žemę. Ši jėga laiko Mėnulį. Ji lemia galaktikų stabilumą. Traukos jėga valdo mūsų pasaulį, tačiau vis dar slepia daug paslapčių. 1666-ieji, Anglijos miestelis Vulstorpas (Woolsthorpe), medžiai žaižaruoja ryškiomis rudens spalvomis. 23 metų vyras, trumpam grįžęs į gimtąjį miestą, sėdi sode prie savo gimtųjų namų, Vulstorpe Manore. Anglijoje siaučia maro epidemija, ir jaunasis vyras gelbėdamasis nuo maro išvyko iš Kembridžo (Cambridge), kuriame studijuoja. Netikėtai sode nuo medžio nukrinta obuolys, bumbteli į žemę ir atkreipia jaunuolio dėmesį. Šis paprastas potyris bus itin svarbus gamtos mokslų raidai. Protingam jaunuoliui kilo mintis, kad obuolys nuo obels krinta dėl obuolio ir Žemės tarpusavio traukos. Ir tai dar ne viskas. Jis įsivaizdavo, kad tie patys principai tinka ir Mėnuliui – Mėnulis skrieja orbita aplink Žemę todėl, kad Mėnulis ir Žemė traukia vienas kitą.
Vienas didžiausių ir įtakingiausių visų laikų protų buvo genialusis XVII–XVIII a. anglų mokslininkas Izaokas Niutonas (Isaac Newton).

Šis žmogus – tai retas pavyzdys, kaip vienas asmuo gali sukelti perversmą net keliose skirtingose mokslo srityse. Jo milžiniški laimėjimai tiksliai ir matematiškai nagrinėjant fizinio pasaulio dėsnius tapo kertiniu akmeniu mokslo raidoje.
Niutonas neskubėjo viešinti savo rezultatų: svarbiausias savo idėjas jis buvo suformulavęs iki 1669 metų, bet daugelį jų paskelbė gerokai vėliau. Pirmasis iš jo paskelbtų atradimų buvo stulbinantis veikalas apie šviesos prigimtį. Po daugybės kruopščių eksperimentų Niutonas išaiškino, jog įprasta balta šviesa yra vaivorykštės spalvų mišinys. Be to, jis kruopščiai išanalizavo šviesos atspindžio ir lūžio dėsnių pasekmes. Remdamasis šiais dėsniais, 1668 metais suprojektavo ir faktiškai sukonstravo pirmąjį veidrodinį teleskopą – tokio tipo teleskopai daugelyje astronomijos observatorijų naudojami ir šiandien.
Šiuos atradimus bei daugybės optinių bandymų rezultatus dvidešimt devynerių metų Niutonas pristatė britų karališkajai aukštuomenei.
Niutonas į didžiausių moklininkų sąrašą turbūt būtų patekęs vien dėl savo optinių atradimų, nors jie anaiptol ne tokie svarbūs, kaip jo pasiekimai matematikos ir mechanikos srityje. Jo svarbiausias įnašas į matematikos mokslą buvo integralinio skaičiavimo atradimas, kurį jis padarė, būdamas dvidešimt trejų ar dvidešimt ketverių metų. Ši naujovė, svarbiausia šiuolaikinėje matematikoje, yra ne tik ta sėkla, iš kurios išaugo moderniosios matematikos teorija, bet ir pagrindinis įrankis, be kurio didžioji dalis nūdienio mokslo progreso būtų neįmanoma. Net jeigu Niutonas nebūtų nieko daugiau nuveikęs, integralinio skaičiavimo atradimas būtų garantavęs jam gana aukštą vietą šiame sąraše.
Tačiau svarbiausi Niutono atradimai yra mechanikos, mokslo apie materialių daiktų judėjimą, srityje. Galilėjus atrado pirmąjį judėjimo dėsnį, kuris apibūdina jokios išorinės jėgos neveikiamų objektų judėjimą. Bet iš tikrųjų visi objektai yra veikiami išorinių jėgų, ir svarbiausias mechanikos klausimas – kaip objektai juda tokiomis aplinkybėmis. Šią problemą išsprendė Niutonas savo antruoju judėjimo dėsniu, kuris gali būti teisėtai laikomas fundamentaliausiu klasikinės fizikos dėsniu. Antrasis dėsnis (matematiškai išreiškiamas formule F = ma) teigia, kad daikto pagreitis (t. y. greičio pakitimas per laiko vienetą) lygus daiktą veikiančiai pasipriešinimo jėgai, padalytai iš daikto masės. Prie šių dviejų dėsnių Niutonas pridėjo trečiąjį, garsiausią iš mokslinių dėsnių, – visuotinės traukos dėsnį. Šie keturi dėsniai sudaro vieną sistemą, kuria remiantis gali būti tyrinėjamos absoliučiai visos makroskopinės mechanikos sistemos – nuo švytuoklės svyravimo iki planetų judėjimo savo orbitose aplink Saulę. Niutonas ne tik atrado šiuos mechanikos dėsnius, bet ir naudodamasis matematinėmis apskaičiavimo priemonėmis, parodė, kaip šie fundamentalūs dėsniai gali būti taikomi sprendžiant svarbias problemas.
6 lygio užduotis
Ugdomi gebėjimai (pagal PISA 2015)
(6S) Geba rasti informaciją, kuri reikalauja tikslios analizės ir išskirtinio dėmesingumo niekuo neišsiskiriančioms detalėms.
Ugdomų gebėjimų lygmenys nustatyti remiantis PISA rekomendacijomis.
Daugiau apie tai: www.egzaminai.lt/126/ ir www.oecd.org/pisa/
4 lygio užduotis
Ugdomi gebėjimai (pagal PISA 2015)
(4S) Geba atrasti ir susisteminti keletą įterptos informacijos fragmentų.
Ugdomų gebėjimų lygmenys nustatyti remiantis PISA rekomendacijomis.
Daugiau apie tai: www.egzaminai.lt/126/ ir www.oecd.org/pisa/
5 lygio užduotis
Ugdomi gebėjimai (pagal PISA 2015)
(5S) Geba suvokti, kokia informacija tekste yra susijusi, ir moka atrasti bei susisteminti keletą giliai paslėptos informacijos fragmentų.
Ugdomų gebėjimų lygmenys nustatyti remiantis PISA rekomendacijomis.
Daugiau apie tai: www.egzaminai.lt/126/ ir www.oecd.org/pisa/
5 lygio užduotis
Ugdomi gebėjimai (pagal PISA 2015)
(5S) Geba suvokti, kokia informacija tekste yra susijusi, ir moka atrasti bei susisteminti keletą giliai paslėptos informacijos fragmentų.
Ugdomų gebėjimų lygmenys nustatyti remiantis PISA rekomendacijomis.
Daugiau apie tai: www.egzaminai.lt/126/ ir www.oecd.org/pisa/
6 lygio užduotis
Ugdomi gebėjimai (pagal PISA 2015)
(6S) Geba pagal keletą kriterijų ar iš kelių perspektyvų apmąstyti ir kritiškai įvertinti sudėtingą tekstą ar nepažįstamą temą taikydami žinias, įgytas už teksto ribų; kelia hipotezes.
Ugdomų gebėjimų lygmenys nustatyti remiantis PISA rekomendacijomis.
Daugiau apie tai: www.egzaminai.lt/126/ ir www.oecd.org/pisa/